Tarša nafta ir jos produktais – aktuali ekologinė bei socialinė-ekonominė problema, kylanti dėl žmogaus antropogeninės veiklos. Sparčiai plėtojant urbanizaciją ir industrializaciją, buvo nepaprastai pažeista gamta. Padidėję aplinkos teršimo mastai lėmė ekologinės pusiausvyros sutrikimą. Todėl būtina stengtis pašalinti ar apriboti taršą ir jos mastus.

Plačiąja prasme naftos produktai – tai iš naftos pagaminti gaminiai: dyzelinas, benzinas, mazutas, tepalai, alyvos ir kt. Natūraliai gamtoje susidaro labai mažos angliavandenilių koncentracijos ir įprastais laboratoriniais metodais grunte, bei požeminiame vandenyje jų neaptinkama. Tačiau, tiesioginių tyrimų duomenys rodo, kad tiek grunte, tiek požeminiame vandenyje, dažniausiai taršos ribines koncentracijas viršija naftos produktų angliavandeniliai (Januševičiūtė ir kt., 2015).

 

Naftos ir jos produktų poveikis aplinkai

Naftos bei jos produktų toksiškumas priklauso nuo naftos produktus sudarančių angliavandenilių. Į aplinką šie junginiai patenka išgaunant žaliavinę naftą, naftos avarinių išsiliejimo metu, laivybos metu, netaisyklingai eksploatuojant sandėliavimo priemones ir kitais būdais. Naftos produktų frakcinė sudėtis skirstoma į lengvuosius angliavandenilius (benzino eilės C6-C10, dyzelino eilės C10-C28, mišinio C6-C28) ir sunkiuosius angliavandenilius C>28. Lengvieji angliavandeniliai yra žymiai toksiškesni, lyginant su sunkiaisiais (Liužinas ir kt., 2004). Didžiausia leidžiama lengvųjų naftos angliavandenilių koncentracija dirvožemyje yra 30 mg/kg, o didžiausia leidžiama sunkiųjų naftos angliavandenilių koncentracija dirvožemyje yra 50 mg/kg (Lietuvos higienos norma HN 60:2004).

Kai kurie policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (toliau PAA) yra priskiriami prie promutagenų (netiesioginiai mutagenai, pats junginys mutacijų nesukelia, bet mutageniški jo biodegradacijos produktai). Šių junginių pavojingumą nulemia tai, kad jų oksidacinės biotransformacijos metu susidaro itin reaktyvūs metabolitai, kurie gali jungtis su organizmo makromolekulėmis (pvz., DNR). Tokiems metabolitams būdingas kancerogeniškumas, mutageniškumas ir citotoksiškumas. Be to, kai kurie PAA veikia kaip estrogenai ir antiestrogenai, kurie trikdo steroidų metabolizmą, mažina plazmoje cirkuliuojančių hormonų kiekius bei inhibuoja steroidogeninius baltymus (Andreikėnaitė, 2010).

Yra žinomas PAA genotoksinis poveikis organizmams. PAA indukuotas genotoksiškumas nustatytas jūriniuose galvakojuose moliuskuose, Viduržemio jūros midijose ir žoliniuose grunduluose. Taip pat naftos sudėtyje esantys junginiai sukelia pokyčius organizmų reprodukcinėje sistemoje. Atlikti eksperimentiniai tyrimai parodė, kad naftos sudėtyje esantys junginiai įtakoja žuvų išneršiamų ikrelių skaičių bei procentinį išsiritusių ikrelių skaičių, mailiaus išgyvenimą, visa tai gali neigiamai paveikti visą ekosistemą (Andreikėnaitė, 2010).

Remiantis mokslininkais ir daugelio aplinkos organizacijų atliktais tyrimais, naftos tarša kelia didelį pavojų ne tik vietinei ekosistemai, bet turi šiek tiek žalos ir žmonių sveikatai. Nafta ir jos produktai gali sukelti odos problemų, jei įvyksta kontaktas su oda, tačiau pati savaime ji negali sukelti mirties ar kaip nors rimčiau pakenkti žmogaus sveikatai. Jei žmogus turi kontaktą su nafta, odą gali išberti, tačiau tai ir yra vienintelis neigiamas poveikis, kaip 2005-aisiais paskelbė JAV toksinių medžiagų ir ligų registro centras. White (Tulane universiteto aplinkos sveikatos ir toksikologijos fakulteto profesorius) patvirtino, kad nafta mums ne daugiau žalinga, nei daugelis kosmetikos priemonių. Profesorius priduria, kad žmogui suvalgius naftos paveiktų jūros produktų, pavojus taip pat negresia. Jo teigimu, turėtumėte suvalgyti be galo didelį kiekį užterštų produktų ir nesiliauti to darę apie 70 metų. Tokiu atveju, nafta tikrai turės neigiamą poveikį organizmui (http://gyvensena.sveikas.lt/lt/ekologija/nafta_mums_nekenksminga/).

 

Naftos ir jos produktų tarša Lietuvoje

Tyrimais nustatyta, kad dirvožemis užterštas daugumoje senųjų su naftos produktų krova, sandėliavimu ar prekyba susijusių objektų, taip pat teritorijose, kur panaudotas tepalas, kuras ar kitos pavojingos atliekos buvo pilamos tiesiog į gamtą. Didžiausiai tarša nustatyta naftos, karinių ir asfaltbetonio bazių, sandėlių, gamybos cechų, degalinių ir kai kurių katilinių teritorijose (Kadūnas, Lietuvos geologijos tarnyba, 2012; Januševičiūtė ir kt., 2015).

2007-2013 metais pagal Europos Sąjungos sanglaudos skatinimo veiksmų programą buvo vykdomas projektas „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“. Tai vienas iš svarbesnių įgyvendintų projektų, leidžiančių susidaryti bendresnį vaizdą apie užterštas teritorijas Lietuvoje. Projekto metu, inventorizuotos potencialiai užterštos teritorijos 39-iose šalies savivaldybėse, atlikti šimto pavojingiausių objektų ekologiniai tyrimai, o 50-ties iš jų (30 pramonės, energetikos ir paslaugų objektų ir 20 – teršiančių medžiagų kaupimo ir regeneravimo objektų) – detalūs tyrimai ir poveikio aplinkai bei žmogui vertinimas (Kadūnas, Lietuvos geologijos tarnyba, 2012).

Apibendrinus visus atliktus tyrimus galima teigti, kad 35 tirtų objektų gruntas yra užterštas organiniais teršalais (naftos produktais). Užteršto grunto kiekis (grunto tarša naftos produktais viršija nustatytas ribines vertes) svyruoja nuo 10 m3 iki 61161 m3, vidutiniškai – 4120 m3. Užteršto grunto plotas – daugiau 66 tūkst. m2. Vienuolikoje objektų gruntas užterštas pesticidais. Užteršto grunto tūris svyruoja nuo 3 m3 iki 212 m3, vidutiniškai – 54,8 m3 ir užima 2262 m2 teritoriją. Keturių objektų apie 330 m3 grunto užteršta sunkiaisiais metalais (Kadūnas, Lietuvos geologijos tarnyba, 2012).

Vadovaujantis projektą įgyvendinant sukauptais duomenimis ir Lietuvos geologijos tarnybos atliktais darbais, sudarytas galimų užterštų teritorijų ir objektų sąrašas, parengti jų pasiskirstymo savivaldybių teritorijose žemėlapiai, o visa surinkta informacija perkelta į Valstybinę geologijos informacinę sistemą GEOLIS, kurioje iki šiol yra surinkta duomenų apie daugiau kaip 12 tūkst. vietų, kuriose gali ir galėjo būti teršiama žemė ir požeminis vanduo. Apie 40 % arba apie 5000 tokių potencialių taršos židinių sudaro vietos, kurios yra užterštos ir teršiamos naftos produktais (Lietuvos geologijos tarnyba, 2012; Januševičiūtė ir kt., 2015).

Kitų tyrėjų duomenimis, apytiksliai apskaičiuota, kad senųjų potencialių naftos produktais užterštų židinių gali būti apie 5–7 tūkst., iš kurių naftos produktais užterštų teritorijų, neatitinkančių nūdienos aplinkosaugos reikalavimų, yra 700–950. Dirbant tokiais tempais kaip iki šiol, žemės valymo dar pakaks ne vienai kartai (Marcinonis).

Visos teritorijos pagal taršos naftos produktais lygį skirstomi į keturias kategorijas: švarius; mažai užterštus; vidutiniškai užterštus ir labai užterštus. Normatyvinių reikalavimų, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos ir kitų užteršimo DLK reguliuojančių faktorių, neatitinka ketvirtos kategorijos teritorijos, todėl visas jas reikia valyti. Kitų kategorijų teritorijas valyti reikia priklausomai nuo jų  naudojimo pobūdžio (Marcinonis).

Pirmai kategorijai priskiriamos teritorijos, kuriose naftos produktų koncentracija tiek aeracijos zonos, tiek gruntinio vandeningo sluoksnio grunte yra natūralaus foninio lygio, t.y. ne daugiau kaip 50 mg/kg sauso grunto, o gruntiniame vandenyje naftos produktų yra ne daugiau nei gali būti geriamajame vandenyje. Tokios kategorijos objektai sudaro apie 18 % bendro tyrinėtų potencialių taršos židinių kiekio (Marcinonis).

Antrai kategorijai priskiriamos teritorijos, kuriose aeracijos zonos grunto užterštumas yra tarp foninio ir didžiausio leidžiamo lygio, taip pat yra ženklūs gruntinio vandens teršimo pėdsakai – iki 0,5 mg/l. Šiai kategorijai būdingas užterštumas susiformavo, kuomet įsigėrę į dirvožemį naftos teršalai gruntinio vandens paviršiaus nepasiekė, tačiau buvo adsorbuoti tik pasiekę gilesnę aeracijos zonos dalį. Likusios neužterštos aeracijos zonos dalies storio nepakanka, kad būtų visiškai apvalyta per užterštą terpę prasisunkusio ir užsiteršusio kritulių vandens. Taip užterštas infiltracinis vanduo patenka į gruntinį vandeningą horizontą ir formuoja tam tikrą gruntinio vandens taršos arealą. Šios kategorijos objektai sudaro apie 27 % (Marcinonis).

Trečiai kategorijai priskiriamos teritorijos, kuriose gruntas naftos produktais užterštas iki gruntinio vandeningo horizonto, o naftos angliavandenilių koncentracija gruntiniame vandenyje yra 0,5–50 mg/l. Naftos produktai grunte adsorbuoti ir pasiekę maksimalų išplitimo arealą. Dalis užteršto grunto sluoksnio čia paprastai esti vandeningame sluoksnyje, kita dalis – aeracijos zonoje. Dėl to, priklausomai nuo gruntinio vandens lygio svyravimo, čia keičiasi užteršto dirvožemio sluoksnio apvandeninimas, o tuo pačiu gruntinio vandens užteršimo lygis. Labiausiai vanduo būna užterštas aukšto lygio metu ir atvirkščiai. Šios kategorijos objektai sudaro apie 41 % (Marcinonis).

Labai užterštų teritorijų būdingiausias ir išskirtinis požymis – laisvų naftos produktų sluoksnio ant gruntinio vandens paviršiaus buvimas. Šalutiniai požymiai – naftos produktų koncentracija aeracijos zonos apatiniame sluoksnyje didesnė už DLK, taip pat gruntiniame vandenyje ištirpusių bei emulguotų naftos produktų koncentracija didesnė kaip 50 mg/l. Tokia situacija yra teritorijose, kurių dirvožemis buvo intensyviai teršiamas naftos produktais ir jame susikaupę skysti teršalai nespėję išsisklaidyti. Atskirais atvejais naftos teršalų plitimą apriboja litologiniai barjerai. Todėl gruntinio vandens paviršiuje yra susidarę lokalūs skystos naftos lopai. Iš tokių teritorijų teršalai paprastai išplaunami tik tirpūs, todėl laisvų naftos produktų sankaupų natūralus išsivalymas gali vykti labai ilgai. Iš visų analizuotų objektų šios kategorijos objektai sudaro apie 14 % (Marcinonis).

 

Straipsnis parengtas M. Rubežiaus magistrantūros studijų baigiamojo darbo – „Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymas panaudojant žolinius augalus“,  pagrindu.

 

Detalus informacijos šaltinių sąrašas:

Andreikėnaitė L. 2010. Naftos platformų taršos genotoksinio ir citotoksinio poveikio įvertinimas žuvų ir moliuskų ląstelėse. Daktaro disertacijos rankraštis. Vilniaus universitetas. Vilnius: 172 p.

http://gyvensena.sveikas.lt/lt/ekologija/nafta_mums_nekenksminga/ [Žiūrėta 2015 02 1]

Januševičiūtė D., Marcinonis A., Janulevičius S., Meištininkas R., Samosionokas J. 2015. Cheminėmis medžiagomis užteršto grunto ir požeminio vandens valymo metodai. Vilnius: UAB „Grota“, 128 p.

Kadūnas K., Lietuvos geologijos tarnyba. 2012. Užterštų teritorijų poveikio vertinimas. Lietuvos geologijos tarnybos 2011 metų veiklos rezultatai.  Vilnius: Lietuvos geologijos tarnyba, P. 34-37.

Lietuvos geologijos tarnyba (sud. Radienė R., Kadūnas K.). 2009. Užterštų teritorijų valymo metodų apžvalga. Vilnius: 61 p.

Lietuvos higienos norma HN 60:2004 pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje // Valstybės žinios. 2004, Nr. 41-1357

Liužinas R., Jankevičius K., Kmita M., Rašomavičius V., Gudžinskas Z., Sinkevičienė Z. 2004. Naftos produktais užteršto grunto augaliniai indikatoriai. Vandens telkinių apsauga ir valdymas. P. 132-138.

Marcinonis A. Naftos produktais užterštų žemės gelmių valymas Lietuvoje. Galimybės, nauda ir poreikis. UAB „Grota“, 7 p.

Rubežius M. 2016. Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymas panaudojant žolinius augalus. Magistrantūros studijų baigiamojo darbo rankraštis. Aleksandro Stulginskio universitetas. Akademija: 81 p.