Dėl buvusios ar vis dar vykdomos žmogaus ūkinės veiklos, dirvožemis yra užterštas ir teršiamas įvairiomis pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Taršos mažinimo problema aktuali visame pasaulyje. Kadangi praeities pakeisti jau nebeįmanoma, todėl vienintelė išeitis – rasti kiekvienai užterštai teritorijai optimalų tvarkymo metodą [...]
Tarša nafta ir jos produktais – aktuali ekologinė bei socialinė-ekonominė problema, kylanti dėl žmogaus antropogeninės veiklos. Sparčiai plėtojant urbanizaciją ir industrializaciją, buvo nepaprastai pažeista gamta. Padidėję aplinkos teršimo mastai lėmė ekologinės pusiausvyros sutrikimą. Todėl būtina stengtis pašalinti ar apriboti taršą [...]
Augant pasaulio gyventojų skaičiui didėja energijos ir žaliavų paklausa, žemės ūkis patiria didesnį spaudimą. Dėl to, nenuostabu, kad per pastaruosius dešimtmečius poveikis aplinkai dėl žemės ūkio sektoriaus veiklos gerokai padidėjo. Efektyvioje augalininkystėje maistinių medžiagų įnešimas į dirvožemį yra būtinas. Populiariausias [...]
ĮVADAS Pastaraisiais dešimtmečiais, dėl antropogeninės veiklos, ekologinė užterštų dirvožemių reabilitacija tapo rimtu iššūkiu pramonės, žemės ūkio ir miestų teritorijose. P. Panagos su kolegomis atliktų preliminarių tyrimų rezultatai atskleidė, kad Europoje yra virš 1,170,000 potencialių taršos šaltinių, iš kurių 342,000 objektuose [...]
Tarša sunkiaisiais metalais (SM) – visame pasaulyje aktuali ekologinė bei socialinė-ekonominė problema, kuri kyla dėl žmogaus antropogeninės veiklos. Neracionalus išteklių naudojimas, oro, dirvožemio, vandens tarša šiuo metu juntama ne tik pramoniniuose rajonuose, bet ir visoje Žemėje. Natūraliai atsiradusių sunkiųjų metalų [...]
ĮVADAS Dirvožemį galima apibūdinti įvairiai, tačiau pagal tarptautinį standartą, dirvožemis – tai viršutinis Žemės plutos sluoksnis, sudarytas iš mineralinių dalelių, organinės medžiagos, oro ir organizmų (Nadzeikienė, 2012). Tai vienas iš seniausių aplinkos darinių ir gamtos išteklių, žmonių, augalų ir gyvūnų [...]
Po atrojo pasaulinio karo, prasidėjo pramoninio ūkininkavimo tarpsnis, kurio metu buvo siekiama smarkiai padidinti maisto gamybą visame pasaulyje. Intensyviai pradėti naudoti pesticidai, trąšos ir vandens ištekliai, pradėta propaguoti greita sėjomaina ir monokultūros. Sukurta daugiau technologijų, imta intensyviai naudoti techniką. Teigiamą [...]
Per pastarąjį šimtmetį greitą žemės ūkio intensyvėjimą lėmė mineralinės trąšos, kurios gaminamos iš neatsinaujinančių šaltinių. Nors tai ženkliai padidino pasėlių derlių, tačiau nesubalansuotas ir neadekvatus jų naudojimas sukėlė nemažai ekologinių problemų tokių, kaip dirvožemio degradacija, gruntinių ir paviršinių vandenų tarša, [...]
