Gyvulininkystėje susidaro daug įvairių neorganinių ir organinių kvapiųjų medžiagų, įskaitant alkoholius, aldehidus, amoniaką, aminus, vandenilio sulfidą ir kitus organinius sulfidus, karboksirūgštis, esterius, ketonus, terpenus ir aromatinius junginius. Tačiau vandenilio sulfidas ir amoniakas dažnai nustatomi kaip pagrindiniai visų kvapo junginių komponentai. [...]
Gyvulininkystė vaidina lemiamą vaidmenį pasaulinėje maisto gamyboje ir tūkstantmečius buvo vietinio kraštovaizdžio ir ekosistemų dalis. Gyvulininkystės sektoriaus svarba teikiant žmonių visuomenei maistą, pajamas, užimtumą yra plačiai pripažįstama. Tačiau, tuo pačiu metu mokslinių tyrimų ir politikos bendruomenės vis labiau supranta, kad [...]
Tarša nafta ir jos produktais – aktuali ekologinė bei socialinė-ekonominė problema, kylanti dėl žmogaus antropogeninės veiklos. Sparčiai plėtojant urbanizaciją ir industrializaciją, buvo nepaprastai pažeista gamta. Padidėję aplinkos teršimo mastai lėmė ekologinės pusiausvyros sutrikimą. Todėl būtina stengtis pašalinti ar apriboti taršą [...]
Augant pasaulio gyventojų skaičiui didėja energijos ir žaliavų paklausa, žemės ūkis patiria didesnį spaudimą. Dėl to, nenuostabu, kad per pastaruosius dešimtmečius poveikis aplinkai dėl žemės ūkio sektoriaus veiklos gerokai padidėjo. Efektyvioje augalininkystėje maistinių medžiagų įnešimas į dirvožemį yra būtinas. Populiariausias [...]
ĮVADAS Pastaraisiais dešimtmečiais, dėl antropogeninės veiklos, ekologinė užterštų dirvožemių reabilitacija tapo rimtu iššūkiu pramonės, žemės ūkio ir miestų teritorijose. P. Panagos su kolegomis atliktų preliminarių tyrimų rezultatai atskleidė, kad Europoje yra virš 1,170,000 potencialių taršos šaltinių, iš kurių 342,000 objektuose [...]
Tarša sunkiaisiais metalais (SM) – visame pasaulyje aktuali ekologinė bei socialinė-ekonominė problema, kuri kyla dėl žmogaus antropogeninės veiklos. Neracionalus išteklių naudojimas, oro, dirvožemio, vandens tarša šiuo metu juntama ne tik pramoniniuose rajonuose, bet ir visoje Žemėje. Natūraliai atsiradusių sunkiųjų metalų [...]
ĮVADAS Dirvožemį galima apibūdinti įvairiai, tačiau pagal tarptautinį standartą, dirvožemis – tai viršutinis Žemės plutos sluoksnis, sudarytas iš mineralinių dalelių, organinės medžiagos, oro ir organizmų (Nadzeikienė, 2012). Tai vienas iš seniausių aplinkos darinių ir gamtos išteklių, žmonių, augalų ir gyvūnų [...]
Po atrojo pasaulinio karo, prasidėjo pramoninio ūkininkavimo tarpsnis, kurio metu buvo siekiama smarkiai padidinti maisto gamybą visame pasaulyje. Intensyviai pradėti naudoti pesticidai, trąšos ir vandens ištekliai, pradėta propaguoti greita sėjomaina ir monokultūros. Sukurta daugiau technologijų, imta intensyviai naudoti techniką. Teigiamą [...]
Per pastarąjį šimtmetį greitą žemės ūkio intensyvėjimą lėmė mineralinės trąšos, kurios gaminamos iš neatsinaujinančių šaltinių. Nors tai ženkliai padidino pasėlių derlių, tačiau nesubalansuotas ir neadekvatus jų naudojimas sukėlė nemažai ekologinių problemų tokių, kaip dirvožemio degradacija, gruntinių ir paviršinių vandenų tarša, [...]
Azotas yra vienas iš svarbiausių elementų reikalingų augalų vystymuisi ir augimui. Esant pakankamam jo kiekiui dirvožemyje, augalai užaugina didelį lapų paviršių, pailgėja jų vegetacijos periodas, derliuje susikaupia daugiau baltymų. Esant azoto trūkumui augalų lapai būna smulkūs, ima gelsti, greičiau bręsta, [...]
