VERMIKOMPOSTAS. NAUDA IR REIKŠMĖ

VERMIKOMPOSTAS. NAUDA IR REIKŠMĖ

 

Ilgalaikiais moksliniais tyrimais įrodyta, kad organinės žemdirbystės sistemos yra žymiai pranašesnės ir stabilesnės už  intensyviąsias (chemizuotas) beveik pagal visus dirvožemio derlingumo parametrus: didesnė biotos įvairovė, jų biomasė ir aktyvumas, daugiau mikorizinių grybų, geriau panaudojamas azotas ir fosforas, geresnė dirvos struktūra, didesnis bendras organinės anglies kiekis, efektyviau panaudojamos maisto medžiagos, sustiprinami infiltracijos pajėgumai, sumažinama dirvos tankėjimo grėsmė ir padidinamas dirvožemio našumas (Svirskis, 2015; Branca et al., 2013; Bhardwaj et al., 2014).

Vadovaujantis organinės žemdirbystės principais užtikrinama maisto produktų sauga ir kokybė. Priešingai nei mineralinės trąšos, organinės trąšos sunkiau ir lėčiau išplaunamos į gruntinius bei paviršinius vandenis (Branca et al., 2013; Bhardwaj et al., 2014). Todėl, nenuostabu, kad organinių trąšų vartojimas yra viena iš prioritetinių priemonių įgyvendinat tvarios žemdirbystės idėją. Viena iš tokių organinių trąšų yra vermikompostas.

Įprastai vermikompostas apibūdinamas, kaip organinės trąšos, gautos sliekams  (dažniausia Kalifornijos (Eisenia fetida))  perdirbus įvairias organines medžiagas. Moksliniu požiūriu, tai yra bendra sliekų ir kitų mikroorganizmų veikla, kurios metu ardomos ir stabilizuojamos biologiškai skaidžios atliekos. Tai organinių atliekų fizinis ir biocheminis perdirbimo procesas, kurio metu kietos organinės medžiagos suskaidomos iki paprastesnių augalams prieinamų medžiagų (Ali et al., 2015; Nasiru et al., 2015).

Kaip jau minėta, vermikompostavimo metu egzistuoja stiprus tarpusavio santykis tarp mikroorganizmų bei sliekų. Sliekai ardo ir maitinasi organine medžiaga, kurią visiškai apdoroti ir įsisavinti gyvybiškai svarbias medžiagas padeda sliekų virškinimo trakte veikiantys mikroorganizmai. Tokiu būdu susidarančios sliekų išmatos yra mikrobiologiškai aktyvios, o likę nesuvirškinti junginiai lengviau prieinami ir apdorojami kitų mikroorganizmų. Nestabilūs junginiai paverčiami santykinai stabiliais, nes susidarę chelatininiai ir fitohurmoniai elementai stabilizuoja humusą. Be to, sliekų išmatos yra ne tik  turtingos mikro ir makro elementais, bet yra ir tinkamo drėgnumo,  geros frakcijos, optimalaus pH bei geriau aeruotos (praturtintos deguonimi), kas padidina jų (maistinių medžiagų) prieinamumą  augalams,  bei užtikrina patvarią dirvožemio struktūrą (Ali et al., 2015; Nasiru et al., 2015; Repšienė, Skuodienė, 2012).

Nors organinių atliekų transformacijos procesas sliekų žarnose vis dar iki galo nesuprantamas, tačiau nustatyta, kad sliekų mėšlas skatina augalų augimą ir didina  jų atsparumą nuo kenkėjų. Jame gausu dirvos antibiotikų, vitaminų, augimo ir vystymosi hormonų. Vermikompostas ypač vertingas dėl jame esančių huminių rūgščių, kurių būna nuo 5,6 iki 17,6 % sausos medžiagos. Taip pat, sliekai yra atsakingi už tokių medžiagų, kaip fosforas, azotas ir kalis, padidėjimą dirvožemyje, o tai savo ruožtu didina jo našumą. Šis padidėjimas priskiriamas tiesioginiam sliekų virškinamojo trakto fermentų veikimui, bei tiesioginei ir netiesioginei mikrofloros stimuliacijai, todėl vermikomposte esantys cheminiai elementai yra pakitę į labiau augalams prieinamas formas – nitratus, mainų fosforo, judriojo kalio, kalcio bei magnio junginius (Ali et al., 2015; Nasiru et al., 2015;Repšienė, Skuodienė, 2012).

Vermikompostavimas yra gyvybingas, nebrangus ir ekologiškas būdas tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas.  Ekologiniu požiūriu vermikompostas yra puiki alternatyva mineralinėms trąšoms. Toks  kompostas  yra lengvai saugomas ir naudojamas, yra tinkamas tręšti visiems augalams, neturi  piktžolių sėklų bei  jokio neigiamo poveikio aplinkai, kas leidžia išvengti ar sumažinti dirvožemio ar gruntinio vandens taršą.  Be to, vermikopostavimo metu, sliekai geba pašalinti ir suskaidyti sudėtingus chemikalus iki netoksiškų formų, o vermikomposto naudojimas gali sumažinti  proporciją vandenyje tirpių cheminių medžiagų, kurios gali sukelti aplinkos užteršimą.Tokiu būdu ūkininkai gali užauginti sveikesnę produkciją ir išlaikyti dirvožemį gyvybingą (Ali et al., 2015; Repšienė, Skuodienė, 2012 ).

Apibendrinant,  vermikompostas yra smulkios frakcijos, puikios struktūros, aeracijos ir drėgnumo medžiaga su tinkamu makro, mikro ir submikroelementų balansu. Tai labai vertinga biologiškai aktyvi  organinė trąša, kuri  yra gausiai praturtinta maistinėmis medžiagomis, turinti fermentų, dirvos antibiotikų, vitaminų, augimo ir vystymosi hormonų ir huminių medžiagų. Visa tai užtikrina patvarią dirvožemio struktūrą, geresnį augalų augimą ir vystymąsi . Iš vermikomposto pagaminti  preparatai lauko augalams tręšti skatina daržovių ūglių ir šaknų vystimąsi bei maisto medžiagų įsisavinimą. Ekologiniu požiūriu tai puiki, aplinkai draugiška alternatyva, galinti pakeisti mineralinių trąšų vartojimo tradicijas.

Mantas Rubežius, 2017

INFORMACIJOS ŠALTINIAI
Ali U., Sajid N., Khalid A., Riaz L., Rabbani M.M., Syed J.H., Malika R.N. 2015. A review on vermicomposting of organic waste. Prieiga per: https://www.researchgate.net/publication/272524687.
Bechman T. 2013. Startwith a limeapplicationifyouwant to restoresoilhealth. Prieiga per: http://www.indianaprairiefarmer.com/story-lime-effective-pit-stop-road-back-soil-health-9-96172.
Branca G., Lipper L., McCarthy N., Jolejole M.C. 2013. Foodsecurity, climatechange, andsustainablelandmanagement. A review. Agron. Sustain. Dev. Vol. 33, P. 635–650.
Nasiru A., Ismail N., IbrahimM. H. 2015. Review Article Vermicomposting: Tool for Sustainable Ruminant Manure Management. Prieiga per: https://www.researchgate.net/publication/270342383
Repšienė R., Skuodienė R.Vermikomposto reikšmė augalų auginimo optimizavime. Miestų želdynų formavimas. Nr. 1(9), P. 162–168.
Svirskis A. 2015. Dirvožemis – mikrokosmosas po kojomis. Prieiga per: http://mokslolietuva.lt/2015/02/dirvozemis-mikrokosmosas-po-kojomis/.

 

Connect with Me: