Rizogeno nauda žemės ūkyje

Rizogeno nauda žemės ūkyje

 

2014-2015 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras (toliau LAMMC)  įgyvendino „Inovatyvios pupinių augalų auginimo technologijos praturtinančios pašarą vietiniais baltymais bei dirvožemį biologiniu azotu“ projektą. Projekto pagrindinis tikslas buvo – skatinti moksliškai pagrįstų, aplinką tausojančių žinių taikymą ir kokybiškos, saugios žaliavos bei saugaus produkto inovatyvų gamybos diegimą į praktiką, kartu didinant ūkio konkurencingumą. Vakarų, Vidurio ir Pietryčių Lietuvos ūkininkams ir žemės ūkio srities konsultantams buvo pristatytos inovatyvios pupinių žemės ūkio augalų auginimo technologijos, pupinių augalų auginimo nauda, auginimo ypatumai, įtaka aplinkai.  Remiantis atliktais lauko tyrimais buvo sudarytos  inovatyvios pupinių, mišrių pupinių ir miglinių augalų auginimo technologinės schemos, bei parengtos išsamios projekto vykdytojų rekomendacijos, vertinant  produktyvumo, pašarų kokybės ir  įtakos dirvožemio kokybei atžvilgiais.

Šiame straipsnyje pateikiama sukonspektuota minėto projekto gautų tyrimų rezultatų medžiaga, nesigilinant į atliktų tyrimų metodikas bei kitas detales,  išskirtinai aptariant tik biologinio preparato rizogenas poveikį ankštiniams augalams.

 

Apie biologinį preparatą – rizogeną

Rizogenas – koncentruotas preparatas iš gumbelinių bakterijų, gyvenančių simbiozėje su pupinių šeimos augalais. Šios, specialioje mitybinėje terpėje užaugintos, bakterijos paima azotą iš oro  ir sugeba jį paversti prieinamu augalams.  Preparatas skirtas kiekvienai ankštinių šeimos augalų rūšiai: dobilams, liucernoms, ožiarūčiams, vikiams, žirniams, pupoms, sojoms, lubinams, peliuškoms ir kitiems  (LAMMC filialas Žemdirbystės institutas, 2015).

 

Teigiamas rizogeno poveikis žaliosios ir sausosios masės prieaugiui

Tyrimo, atlikto Vakarų Lietuvoje su pupinių šeimos augalais, metu nustatyta, kad žalios masės su rizogenu derlius tiek pupų gryno pasėlio, tiek pupų mišinio su kviečiais buvo 13 % didesnis, palyginus be rizogeno. Vertinant pasėlį nuo pat sudygimo buvo pastebėta, kad rizogenu inokuliuotos pupos dygo energingiau bei augalai buvo vešlesni. Pupos augintos grynos ir mišinyje su kviečiais ir panaudojus gumbelinių bakterijų preparatą rizogeną, žaliųjų baltymų sukaupė 10-17 % daugiau, palyginus be rizogeno (LAMMC filialas Žemdirbystės institutas, 2015).

Tyrimo, atlikto su žirnių ir vasarinių kviečių mišiniu, metu nustatytas teigiamas rizogeno poveikis mišinio žaliosios ir sausosios masės prieaugiui nustatytas ankštarų formavimosi ir grūdų brendimo tarpsnyje. Iš jų, sausosios masės prieaugis padidėjo atitinkamai 25,62 ir 13,58 %. Tai rodo, kad augalinėje biomasėje susikaupia didesni kiekiai maisto medžiagų, kas aktualu gyvulininkystės ūkiams, kuriuose ankštinių-varpinių žolių mišinių biomasė naudojama pašarui (LAMMC filialas Žemdirbystės institutas, 2015).

 

Teigiamas Rizogeno poveikis augalų šaknų sistemos vystymuisi

Tyrimas buvo atliktas su pupinių šeimos daugiametėmis žolėmis (Vakarų Lietuva). Panaudojus rizogeną pupinių augalų sėklų apvėlimui nustatytas teigiamas poveikis daugiamečių žolių šaknų sistemos vystymuisi. Raudonųjų dobilų šaknys buvo 41,5 %, grynų mėlynžiedžių liucernų – 27,8 % ir mėlynžiedžių liucernų augusių mišinyje su pašariniais motiejukais – 36,2 % ilgesnės nei tos pačios rūšies augalų, kurių sėklos nebuvo inokuliuotos. Panašūs rezultatai nustatyti ir lyginant augalų antžeminės dalies aukštį. Inokuliuoti augalai buvo nuo 59,0 iki 70,3 % aukštesni. Neinokuliuotų vieno augalo šaknų masė įvairavo nuo 0,18 g iki 0,54 g, o inokuliuotų 0,59- 1,25 g ribose. Raudonųjų dobilų šaknų masė buvo 2,9 kartus, grynų mėlynžiedžių liucernų – 2,3 kartus ir mėlynžiedžių liucernų augusių mišinyje su pašariniais motiejukais – 3,3 kartus didesnė nei tos pačios rūšies augalų, kurių sėklos nebuvo apveltos rizogenu (LAMMC filialas Žemdirbystės institutas, 2015).

 

Teigiamas Rizogeno poveikis gumbelių formavimuisi

Tyrimai Šiaurės ir Vidurio Lietuvos ūkiuose parodė, kad apvėlus žirnių sėklą rizogenu,  ant šaknų ilgiau išsilaikė bakterijų gumbeliai nei neapvėlus. Nustatyta, kad žirnių žydėjimo pabaigoje ant šaknų gumbelių, kuriuos suformavo natūraliai dirvoje gyvenančios bakterijos, sumažėjo 60 %, о apveltų preparatu – tik 34 %, palyginus su gumbelių skaičiumi žirnių butonizacijos tarpsnyje.  Pupų sėklos apvėlimas preparatu gumbelių skaičių padidino 17 %, palyginti su augalų, kurių sėkla buvo neapvelta (LAMMC, 2015).

 

Teigiamas Rizogeno poveikis derliui

Tyrimai Vakarų Lietuvoje atskleidė, kad rizogeno naudojimas žirnių ankščių ir kviečių varpų stiebų skaičiui įtakos neturi, tačiau ženkliai padidina kitus produktyvumo rodiklius. Naudojant preparatą, grūdų skaičius žirnių ankštyse ir kviečių varpose padidėjo atitinkamai 11,42 ir 10,82 %, o  1000 grūdų masė (stambumas) padidėjo 12,75 ir 1,73%, o grūdų derlius – 61,18 ir 11,96 % (LAMMC filialas Žemdirbystės institutas, 2015).

Pietryčių Lietuvoje atliktų tyrimų metu,  nustatyta, kad vidutinis grynų lubinų sėklų derlius siekė neinokuliuotų 1,7 t/ha, inokuliuotų Rizogenu  – 1,8 t/ha. Lubinų ir kviečių mišinio neinokuliuoto ir inokuliuoto produktyvumas siekė 2,7 – 2,79 t/ha, lubinų sėklų produktyvumas mišinyje siekė 1,3 – 1,4 t/ha (LAMMC filialas Žemdirbystės institutas, 2015).

Tyrimų Šiaurės ir Vidurio Lietuvos augalininkystės ūkiuose metu, nustatyt, kad inokuliavimas  rizogenu žirnių gryname pasėlyje gūdų derlių padidino 4 %, auginant su avižomis – 15 %. Žymiai didesnę įtaką inokuliavimas darė pupoms. Inokuliavus pupų sėklą, derlius padidėjo 13%, o auginant mišinyje su avižomis -20 %  (LAMMC filialas Žemdirbystės institutas, 2015).

 

Taigi, siekiant pagerinti augaluose azoto sukaupimą, sumažinti mineralinių trąšų naudojimą, padidinti ankštinių augalų derlingumą bei kitus biometrinius rodiklius rekomenduojame pupinių javų sėklas apvelti ekologišku gumbelinių bakterijų preparatu rizogenu, kuris  yra  efektyvus ir  linkusiose užmirkti, suslėgtose ar sausose dirvose.

Šį preparatą galite rasti mūsų produktų žemės ūkiui skyriuje.

 

 

 

Informacijos šaltiniai

1. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Žemdirbystės institutas. 2015. Projekto „Inovatyvios pupinių augalų auginimo technologijos praturtinančios pašarą vietiniais baltymais bei dirvožemį biologiniu azotu“ rekomendacijos. Kėdainiai: 24 p.

Connect with Me: