AUGALINIAI BIOSTIMULIATORIAI

Per pastarąjį šimtmetį greitą žemės ūkio intensyvėjimą lėmė mineralinės trąšos, kurios gaminamos iš neatsinaujinančių šaltinių. Nors tai ženkliai padidino pasėlių derlių, tačiau nesubalansuotas ir neadekvatus jų naudojimas sukėlė nemažai ekologinių problemų tokių, kaip dirvožemio degradacija, gruntinių ir paviršinių vandenų tarša, biologinės įvairovės nykimas ir trąšų gamybos pramoninė tarša. Be to, plačiai pripažįstama, kad žemės ūkio veiklos didėjimas dar labiau sustiprins neigiamą pasaulinės klimato kaitos poveikį, dėl kurio atsiras daugiau netikrumo. Todėl dabartinė tradicinė žemdirbystė turi būti peržiūrėta, nes dabartiniai žemės ūkio vystymosi modeliai nėra socialiai ir ekologiškai tvarūs (Canellas et al., 2015). (daugiau…)

VERMIKOMPOSTAS. NAUDA IR REIKŠMĖ

 

Ilgalaikiais moksliniais tyrimais įrodyta, kad organinės žemdirbystės sistemos yra žymiai pranašesnės ir stabilesnės už  intensyviąsias (chemizuotas) beveik pagal visus dirvožemio derlingumo parametrus: didesnė biotos įvairovė, jų biomasė ir aktyvumas, daugiau mikorizinių grybų, geriau panaudojamas azotas ir fosforas, geresnė dirvos struktūra, didesnis bendras organinės anglies kiekis, efektyviau panaudojamos maisto medžiagos, sustiprinami infiltracijos pajėgumai, sumažinama dirvos tankėjimo grėsmė ir padidinamas dirvožemio našumas (Svirskis, 2015; Branca et al., 2013; Bhardwaj et al., 2014). (daugiau…)

DIRVOŽEMIO DEGRADACIJA

ĮVADAS

Dirvožemį galima apibūdinti įvairiai, tačiau pagal tarptautinį standartą, dirvožemis – tai viršutinis Žemės plutos sluoksnis, sudarytas iš mineralinių dalelių, organinės medžiagos, oro ir organizmų (Nadzeikienė, 2012). Tai vienas iš seniausių aplinkos darinių ir gamtos išteklių, žmonių, augalų ir gyvūnų gyvavimo sistema. Be to, dirvožemis yra vienas iš pagrindinių gamtos išteklių, nuo kurio priklauso aplinkos kokybė, apsirūpinimas maistu, šalies pajamos. Galiausiai tai pagrindinė gamybos terpė žemės ir miškų ūkyje (Vingrienė, 2016).

(daugiau…)

NAFTOS IR JOS PRODUKTŲ POVEIKIS APLINKAI

Tarša nafta ir jos produktais – aktuali ekologinė bei socialinė-ekonominė problema, kylanti dėl žmogaus antropogeninės veiklos. Sparčiai plėtojant urbanizaciją ir industrializaciją, buvo nepaprastai pažeista gamta. Padidėję aplinkos teršimo mastai lėmė ekologinės pusiausvyros sutrikimą. Todėl būtina stengtis pašalinti ar apriboti taršą ir jos mastus.

(daugiau…)

DARNUS ŽEMĖS ŪKIO VYSTYMASIS IR PRAKTIKA VEDANTI LINK DARNOS

ĮVADAS

Po atrojo pasaulinio karo, prasidėjo pramoninio ūkininkavimo tarpsnis, kurio metu buvo siekiama smarkiai padidinti maisto gamybą visame pasaulyje. Intensyviai pradėti naudoti pesticidai, trąšos ir vandens ištekliai,  pradėta propaguoti greita sėjomaina ir monokultūros. Sukurta daugiau technologijų, imta intensyviai naudoti techniką. Teigiamą poveikį žemės ūkio produktyvumui greitai atsvėrė neigiamas poveikis aplinkos kokybei, kaip antai dirvožemio erozija, požeminio vandens tarša, paviršinių vandens telkinių eutrofikacija. Labai paspartėjo išteklių eikvojimo tempai. Be to, atsirado maisto toksiškumo rizika (pesticidų ir kitų patvarių organinių teršalų taršos rizika) (Lichtfouse et al., 2009).  Todėl, dabar esame priversti susidurti su dviem rimtais uždaviniais – būtina išspręsti ankstesnio laikotarpio, kai prioritetas buvo teikiamas vien tik produktyvumui, sukurtas vietines, regionines ir globalines aplinkos problemas. Taip pat, būtina sukurti tokį civilizacijos vystymosi modelį, kuris leistų išvengti dar didesnių grėsmių gamtai ir pačiam žmogui (Mikalauskienė, 2014).

(daugiau…)

Rizogeno nauda žemės ūkyje

 

2014-2015 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras (toliau LAMMC)  įgyvendino „Inovatyvios pupinių augalų auginimo technologijos praturtinančios pašarą vietiniais baltymais bei dirvožemį biologiniu azotu“ projektą. Projekto pagrindinis tikslas buvo – skatinti moksliškai pagrįstų, aplinką tausojančių žinių taikymą ir kokybiškos, saugios žaliavos bei saugaus produkto inovatyvų gamybos diegimą į praktiką, kartu didinant ūkio konkurencingumą. Vakarų, Vidurio ir Pietryčių Lietuvos ūkininkams ir žemės ūkio srities konsultantams buvo pristatytos inovatyvios pupinių žemės ūkio augalų auginimo technologijos, pupinių augalų auginimo nauda, auginimo ypatumai, įtaka aplinkai.  Remiantis atliktais lauko tyrimais buvo sudarytos  inovatyvios pupinių, mišrių pupinių ir miglinių augalų auginimo technologinės schemos, bei parengtos išsamios projekto vykdytojų rekomendacijos, vertinant  produktyvumo, pašarų kokybės ir  įtakos dirvožemio kokybei atžvilgiais. (daugiau…)

Mineralinių trąšų poveikis aplinkai

Augant pasaulio gyventojų skaičiui didėja energijos ir  žaliavų paklausa, žemės ūkis patiria didesnį spaudimą. Dėl to, nenuostabu, kad per pastaruosius dešimtmečius poveikis aplinkai dėl žemės ūkio sektoriaus veiklos gerokai padidėjo.  Efektyvioje augalininkystėje maistinių medžiagų įnešimas į dirvožemį yra būtinas. Populiariausias ir svarbiausias  būdas praturtinti dirvožemio maistinių medžiagų baseiną yra mineralinių trąšų naudojimas. Tačiau, intensyvus mineralinių trąšų naudojimas, siekiant padidinti augalų derlingumą, turi neigiamos įtakos aplinkai įvairiais aspektais: nitratų išplovimu į gruntinius vandenis, eutrofikacijos procesų suintensyvėjimu,  dirvožemio elementų pusiausvyros sutrikimais, azoto oksidų tarša.  Be to, mineralinių trąšų gamybos metu į aplinką patenka daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei šis procesas  reikalauja didelių energijos, bei žaliavų išteklių (Hasler et al., 2015). (daugiau…)

Žolinių energetinių augalų panaudojimas naftos angliavandeniliais užterštų dirvožemių valymui

 

Sparčiai plėtojant urbanizaciją ir industrializaciją, buvo nepaprastai pažeista gamta. Padidėję aplinkos teršimo mastai lėmė ekologinės pusiausvyros sutrikimą. Dėl antropogeninės veiklos, ekologinė užterštų dirvožemių reabilitacija tapo rimtu iššūkiu visame pasaulyje. Todėl būtina stengtis pašalinti ar apriboti taršą ir jos mastus.
Tiesioginių tyrimų duomenys rodo, kad tiek grunte, tiek požeminiame vandenyje, dažniausiai taršos ribines koncentracijas viršija naftos produktų angliavandeniliai. Lietuvoje šiais angliavandeniliais užterštų vietų yra apie 5000, kas sudaro apie 40 % visų žinomų vietų, kuriose gali ar galėjo būti teršiama žemė ir požeminis vanduo.
Užterštiems grunto sluoksniams valyti taikoma daug būdų, tačiau kiekvieno jų galimybės yra ribotos, priklauso nuo daugybės objektyvių (gylis, plotas, teršalų fizinis būvis) ir subjektyvių (reglamentuojami valymo reikalavimai) faktorių. Tradiciniai aplinkos grunto valymo metodai reikalauja daug finansų, didelių darbo jėgos išteklių, energijos bei kai kuriais atvejais laiko sąnaudų. Dėl šių priežasčių nuolatos atliekama naujų ekonomiškai patrauklių, efektyvių aplinkos kokybės atkūrimo technologijų paieška. (daugiau…)

BIOLOGINIS AZOTAS

Azotas yra vienas iš svarbiausių elementų reikalingų augalų vystymuisi ir augimui. Esant pakankamam jo kiekiui dirvožemyje, augalai užaugina didelį lapų paviršių, pailgėja jų vegetacijos periodas, derliuje susikaupia daugiau baltymų. Esant azoto trūkumui augalų lapai būna smulkūs, ima gelsti, greičiau bręsta, menkame derliuje susikaupia mažai baltymų, o grūdai, vaisiai ir daržovės būna smulkūs. Įprastai šio elemento trūkumas kompensuojamas mineralinėmis trąšomis. Tačiau, brangstant žaliavoms ir energijai, didėjant susirūpinimui dėl aplinkos teršimo mastų, populiarėjant ekologiniams ūkiams vis didesnį vaidmenį ir susidomėjimą įgauna biologinio azoto kaupimas agroekosistemose (Lapinskas ir kt., 2013; Staugaitis ir kt., 2008). (daugiau…)

Fitovalymo iššūkiai ir galimybės

 

ĮVADAS

 

Pastaraisiais dešimtmečiais, dėl antropogeninės veiklos, ekologinė užterštų dirvožemių reabilitacija tapo rimtu iššūkiu pramonės, žemės ūkio ir miestų teritorijose. P. Panagos su kolegomis atliktų preliminarių tyrimų rezultatai atskleidė, kad Europoje yra virš 1,170,000 potencialių taršos šaltinių, iš kurių 342,000 objektuose galimai identifikuota dirvožemio tarša (Panagos et al., 2013) . Kitų autorių skaičiavimai parodė, kad Europos Sąjungoje yra apie 3,5 mln. potencialiai užterštų teritorijų iš kurių,  0,5 mln. sklypų yra labai užteršti ir juos būtinai reikia valyti. Didžioji dalis jų (apie 400,000) yra tokiose išsivysčiusiose šalyse kaip Vokietija, Anglija, Danija, Ispanija, Italija, Nyderlandai ar Suomija (Mahar et al., 2016). Rezultatų skirtumą tarp  autorių galima paaiškinti skirtingomis duomenų interpretacijomis, duomenų pateikties kintamumu, neapibrėžtumu ir nevienalytiškumu. Tačiau, ne itin svarbu kuriais autoriais pasikliausime, bendrą, paviršutinišką  nuomonę galima susidaryti, kad dirvožemio remediacijos iššūkiai Europoje yra labai rimti ir sudėtingi. (daugiau…)